Apsakymėliai iš varžybų
Kiekvienos varžybos labai panašios, bet tuo pačiu ir beprotiškai kitokios. Kiekvienos jų turi savo pokstų, vieni kaip vaikystės tipo, kur dabar gra prisiminti ir pasijuokt, nors tada buvo nors per kupra duok, nejuokinga. Kiti skaudūs, treti liūdni. Bet turbūt to siekdami ir varžomės šio pasaulėlio žmonės, kad kažką daugiau pajustume, kažka sukurtume, atsimintume. Kažkas kutentų padus, kai prisimines banko eilėj laukdamas, su žieminiais batais būni.